granatsvaidis

granatsvaidis statusas T sritis Gynyba apibrėžtis Šaunamasis ginklas, šarvuotiems taikiniams, kovos technikai naikinti, kariams kauti granata (granatsvaidžio šaudmeniu). Granatsvaidžiai skiriami pagal konstrukciją – lengvieji (rankiniai), sunkieji (stoviniai – automatiniai ir pavienių šūvių), šautuviniai ir kt.; pagal veikimo principą – aktyvieji, aktyvieji reaktyviniai ir reaktyviniai; pagal užtaisymo automatizavimą – neautomatiniai (tarp jų ir vienkartiniai), pusiau automatiniai ir automatiniai; pagal paskirtį – prieštankiniai ir priešpėstiniai; pagal vamzdžio konstrukciją – graižtviniai ir lygiavamzdžiai, su išardomu ir lankstomu vamzdžiu. Granatsvaidį sudaro vamzdis (lygus arba graižtvuotas; teleskopinis ar išardomas; reaktyvinių prieštankinių granatų – vienkartinis), taikymo įranga (mechaninė optinė, elektroninė optinė), paleidžiamasis mechanizmas, stovas (stovinių granatsvaidžių). Pirmieji granatsvaidžiai pasirodė per II pasaulinį karą: 60 mm granatsvaidis ↑bazuka (JAV, 1942 m.) ir vienkartinio naudojimo aktyvusis įrenginys ↑faustpatronas („Panzerfaust“, Vokietija, 1943 m.), juos vadino pabūkliniais granatsvaidžiais. Pokario metais sukurta labai daug įvairių šautuvinių, rankinių ir stovinių granatsvaidžių. atitikmenys: angl. grenade launcher rus. гранатомет ryšiai: dar žiūrėk – bazuka dar žiūrėk – faustpatronas dar žiūrėk – granatsvaidžio granata